Amžiaus grupė 2 7-9 metai

Kūnas

Reikalingos išsamios žinios

Savas ir kitų kūnas išlieka įdomus. Tačiau dabar tyrinėjimas ir pažintis su kūnu atliekami slaptai, nes užklupo gėdos jausmas.

Daugeliui vaikų pradinė mokykla – tai laikas, kai jie linkę įgyti išsamesnių žinių (pvz., apie dinozaurus). Fizinė branda gali atsirasti labai anksti ir neturėtų stebinti vaikų, todėl šis laikotarpis – tinkamas metas vaikams suprantama kalba pakalbėti apie matomus ir nematomus kūno pokyčius, kuriuos jie patirs ateinančiais metais.

Daugelis šios amžiaus grupės vaikų domisi fiziniais lytinio brendimo pokyčiais. Tai gali būti susiję su tuo, kad jie turi vyresnių brolių ir seserų, arba kad pastebi, jog suaugusieji atrodo kitaip nei vaikai. Arba kadangi susiduria su tuo filmuose ir reklamose.

Toliau pateikiame Jums tipinių aspektų pavyzdžių pokalbyje dėl lytinio brendimo. Čia rasite idėjų, kaip pradėti ar užmegzti pokalbį. Kviečiame naudoti žaliai parašytus atsakymus bendraudami su savo vaikais.

„Kai iš mergaitės tampama moterimi ar iš berniuko tampama vyru, daug kas pasikeičia – tiek kūno viduje, tiek ir išorėje. Kuo, tavo manymu, skiriasi suaugusios moterys ir vyrai nuo vaikų?“

Tikriausiai pastebėsite, kad yra daug dalykų, į kuriuos vaikai atkreips dėmesį, pavyzdžiui:

„Moterys turi krūtis.“

„Gali būti, kad sritis aplink spenelius dabar jautresnė, speneliai retkarčiais „niežti“. Taip pat gali būti, kad viena krūtis pradės augti anksčiau nei kita. Tai visiškai normalu. (Laikinas) krūtų augimas gali pasireikšti ir berniukams, tai taip pat normalu.“

„Ten apačioje auga plaukai.“

„Maži plaukeliai ant kojų pradeda augti dar vaikystėje. Vėliau plaukai auga ir pažastyse bei ant vulvos, aplink varpą ir kapšelį. Tačiau jie neauga tiek, kiek plaukai ant galvos, bet išlieka trumpi, dažnai yra garbanoti ir kietesni nei plaukai ant galvos. Vieni šiuos plaukus skuta, kiti – ne. Galima patiems nuspręsti, daryti tai ar ne.“

„Moterims būna menstruacijos“.

„Nuo šiol mergaitės, sulaukusios lytinio brendimo, maždaug kartą per mėnesį kraujuoja iš makšties. Taip nutinka todėl, kad kūdikiui gimdoje ruošiamas „lizdas“ – gimda „užklojama“ (sukuriama gleivinė). Šis „lizdas“ visada turi būti šviežias, todėl, kai viduje neauga kūdikis, jis susimaišo su krauju ir yra pašalinamas per makštį. Tada susikuria naujas lizdas.“

Lytinio brendimo pradžioje menstruacijos dažnai būna nereguliarios ir net užaugus mėnesinių ciklas kiekvienai moteriai gali labai skirtis.

Vėliausiai pradinėje mokykloje vaikai pradeda domėtis, iš kur jie atsirado. Daugeliui tai buvo aktuali tema jau anksčiau, nes, pavyzdžiui, atsirado broliukas arba sesutė.

„Iš kur atsiranda kūdikiai?“

„Dauguma kūdikių atsiranda taip: kai vyras ir moteris yra labai įsimylėję, jie bučiuojasi, glaustosi, galbūt ir nuogi, o artimiausias glaustymasis gali būti tada, kai makštis priima varpą. Jeigu jie toliau glamonėjasi, iš varpos išeina daug spermatozoidų, o kai jie susitinka su kiaušialąste, gali atsirasti kūdikis.“

Paaiškinkite, kad paaugliai ar suaugusieji mylisi todėl, kad tai jiems sukelia gerus pojūčius, o ne todėl, kad kiekvieną kartą jie nori pradėti vaiką.

„Ką reiškia gėjus?“

„Kai du vyrai yra įsimylėję vienas kitą.“

„Ką reiškia lesbietė?“

„Kai dvi moterys yra įsimylėjusios viena kitą.“

Tapatybė

Vaikai įsisavina lyčiai būdingus lūkesčius

Imitacija ir stebėjimas vaidina ypač svarbų vaidmenį vaikų mokymosi procese. Mergaitės, lygiai kaip ir berniukai, ankstyvoje vaikystėje analizuoja, kuris elgesys vienu atveju vertinamas teigiamai, o kitu – neigiamai. Pavyzdžiui, kai kurie tėvai nesąmoningai mažiau linkę leisti savo dukroms išbandyti savo ribas. Kita vertus iš berniukų dažnai tikimasi, kad jie užkops į laipiojimo sienelės viršų. Mūsų elgesys apsiperkant taip pat atlieka vaidmenį, kurio nereikėtų nuvertinti.

Turbūt negalėtume rasti parduotuvės, kur prekės nebūtų suskirstomos pagal lytį. Kai kurios prekės labai aiškiai perteikia tai, ko tikimasi iš mergaičių ir berniukų: mergaitės turi būti gražios ir šypsotis, berniukai turi būti laukiniai, laisvi ir drąsūs. Tai sukuria stereotipus, dėl kurių atrodo, kad egzistuoja vyriškos ir moteriškos spalvos, žaislai ir sporto šakos. Daroma prielaida, kad visiems tos pačios lyties atstovams iš esmės patinka tie patys dalykai. Ši lyčių rinkodara padeda ekonomikai ir apriboja mūsų vaikus įvairovėje ir dalykų išbandyme.

Šis socialiai ir ekonomiškai pagrįstas suskirstymas taip pat gali įtakoti tai, kad interlyčiai vaikai neranda sau vietos, o transseksualūs vaikai labai anksti suvokia, kad privalo sulėtinti savo fizinį vystymąsi. Transeksualūs berniukai dažnai reaguoja į šį spaudimą valgymo sutrikimais, siekdami užkirsti kelią moters kūno vystymuisi ir pirmųjų mėnesinių atsiradimui. Vienas iš būdų vaikui padėti – lytinio brendimo blokatorių naudojimas. Juos skiria gydytojas kaip priemonę lytiniam brendimui lėtinti. Tokiu būdu vaikas jaus palaikymą ir ramiai ugdys teigiamą savo kūno suvokimą.

Seksualinė orientacija būna įvairi

Vaikai mūsų visuomenėje vis dažniau mato įvairius alternatyvius šeimos modelius, pvz., klasikinė šeima, „patchwork“ šeimos, vieno gimdytojo šeimos arba vaivorykštės šeimos, t. y. šeimos, kuriose bent vienas iš tėvų yra lesbietė, gėjus, transseksualas arba interlytis asmuo. Jei šiuo atveju vaikams kyla klausimų, greitai iškyla ir seksualinės orientacijos tema. Jūsų vaikas taip pat pastebės kitas šeimų konsteliacijas (pvz., gatvėje ar namuose pas draugus / drauges). Galite padėti jiems suprasti, kad šeimų įvairovė yra tokia pat normali, kaip ir partnerio pasirinkimo įvairovė. Svarbu perteikti žinią, kad kiekvienas turi teisę priimti savo asmeninį sprendimą ir pasitikėti savo jausmais.

Daugeliui žmonių seksualinė orientacija yra pagrindinis asmenybės aspektas. Ji ne tik apibūdina, kas juos traukia, bet ir apima individualius išgyvenimus bei asmeninius jausmus. Be to, pašaliniams irgi svarbi seksualinė orientacija: su ja atsiranda prielaidų ir vilčių, vertybių, o kartais net išankstinių nusistatymų. Skatinkite savo dukteris ir sūnus priimti kitus asmenis tokius, kokie jie yra, bei neskubėti teisti.

Jausmai

7-9 metų vaikai tampa vis savarankiškesni. Nepaisant to, vaiko gyvenime tėvai vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį. Tai rodo tai, kad, viena vertus, vaikai tampa vis savarankiškesni, o iš kitos pusės jie ieško artimo žmogaus, prie kurio galėtų priglausti. Prisiglausdami vaikai taip pat mėgsta pasinerti į istorijas ir fantazijų pasaulį. Dažnai perėjimas iš fantazijų į realybę vyksta sklandžiai. Vaikų fantazijų turinys gali būti draugystė, meilė ir įsimylėjimas į kitą. Taip gali būti ir su 5-6 metų vaikais.

Ikimokykliniame amžiuje vaikai taip pat mokosi tokių emocijų kaip gėda, kaltė, pavydas ir pasididžiavimas. Šios socialinės emocijos orientuotos į patį save. Joms ugdyti reikalingas išankstinis protinis vystymasis ir įvairių paprastų emocijų supratimas. Patiriant ir mokantis savo emocijų, tam tikrose situacijose taip pat vystosi emocijų supratimas kitų žmonių atžvilgiu.

Ypač aiškiai pastebimas gėdos jausmo vystymasis. Vaikai ima jaustis nepatogiai, kai juos nuogus mato kiti nepažįstami žmonės. Be gėdos jausmo, didėja ir privatumo poreikis. Vaikai aiškiai parodo, kokią informaciją kokiems žmonėms jie nori atskleisti. Šis privatumo poreikis gali būti išreikštas ir artimiems žmonėms. Šiuo atveju artimas žmogus turėtų išlikti supratingas ir gerbti vaiko sprendimą.

Vaikiškas smalsumas išlieka

Vaikams ir toliau kyla daug klausimų apie dauginimąsi ir seksualumą. Šie klausimai tampa vis konkretesni, tam įtakos turi ir bendravimas su kitais vaikais bei žiniasklaida. Iš klausimų dažnai susidaro įspūdis, kad vaikas jau žino atsakymą į užduotą klausimą. Tačiau motyvas tam dažnai yra tėvų ar artimų žmonių dėmesio ieškojimas ir žinių troškimas. Vaikai vis labiau supranta, kad suaugusieji į konkrečius klausimus nebeatsako taip atvirai kaip anksčiau. Ieškodami atsakymų, jie klausia bendraamžių ir vis dažniau ieško informacijos internete.

Paslaptis – kertinė savarankiškumo dalis

Nuo septynerių iki devynerių metų amžiaus paslaptys išlieka svarbia mūsų pačių autonomijos vystymosi dalimi. Šiame amžiuje kai kurie vaikai turi dar daugiau paslapčių, kylančių iš vaikų kasdienybės. Tai gali būti patirtis iš mokyklos arba nutikimai su kitais vaikais. Ir toliau svarbu parodyti atvirumą ir pasitikėjimą, pasiūlyti keistis mintimis. Paslaptys neturi būti vertinamos, nes tai gali perteikti jausmų ir asmens vertinimą. Neteisingai sureagavus į paslaptį, kitą kartą vaikas gali nuspręsti ieškoti kitų žmonių, su kuriais savo paslaptimi galėtų pasidalinti. Jei artimiausioje aplinkoje nėra kitų žmonių, kuriais vaikas pasitiki, bendravimo nebus. Vaiko atsiribojimas gali būti tokios aplinkybės pasekmė.

Santykiai keičiasi

Tokio amžiaus vaikai jaučia stiprų draugystės jausmą ar net išreiškia, kad yra ką nors įsimylėję. Šis prisirišimas gali būti susijęs su mokytoju / mokytoja, globėju / globėja, augintiniu ar kitu vaiku. Jausmai gali būti tokie stiprūs, kad gali atsirasti ir pasiilgimo jausmas. Tėvai turėtų rimtai žiūrėti į kiekvieną vaiko emociją, vertinti ją ir su meile vaiką palaikyti. Šiame etape vaikai turėtų išmokti atskirti įvairius santykių tipus, tokius kaip draugystė, romantiški santykiai ir geismas.

Išgyvendami draugystę, vaikai įgyja socialinių įgūdžių, kuriuose nėra galių disbalanso ir priklausomybe grįstų santykių. Šiame amžiuje vaikai vis labiau siejasi su savo lytimi – tai yra nuolatinis savarankiškumo ir prisitaikymo balansas. Tačiau atsiranda pavydas, išsiskyrimas ir naujų draugysčių užmezgimas. Išbandęs ir patirdamas tokius santykius, vaikas augdamas turės teigiamus ir sveikus santykius bei partnerystę.

Meilė

Mokyklos pradžia – laikas, kai vaikai nori tyrinėti ir suprasti juos supantį pasaulį naujais būdais. Kaip tėvai, turite tikėtis klausimų apie seksualumą, seksą, nėštumą ir gimdymą. Per žiniasklaidą vaikai vis labiau suvokia, kad seksualumas dažnai rodomas reklaminiuose plakatuose, televizijoje ar internete.

Dar nesulaukus lytinio brendimo prasminga pradėti kalbėtis šia tema su vaikais. Vaikai yra smalsūs, jie noriai klausinėja ir klausosi. Jūs, kaip tėvai, esate informacijos šaltinis ir pašnekovas – tai gali pasikeisti priešlaikinio vaikų lytinio brendimo atveju. Viena vertus, Jūsų, kaip pašnekovo ir žinių teikėjo, svarba auga, kita vertus, vaikai dažniausiai slepia savo veiklą ir atsiriboja. Šis atsitraukimas yra svarbus žingsnis nepriklausomybės link. Dalis šio atsitraukimo siejamas su jausmu, kad kūnas ir seksualumas yra privatus dalykas. Tėvams svarbu nepamiršti savo vaikų ribų. Pasistenkite išmokti suprasti, kokiose situacijose reikalingas Jūsų atsiribojimas, o kada reikalingas palaikymas ar pokalbis.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad Jūs esate pavyzdys. Jūsų vaikai suvokia, kaip elgiatės santykiuose, kaip jaučiatės savo kūne. Būkite atsakingi už tai, ką sakote ir darote. Neprivalote būti tobulu pavyzdžiu. Neprivalote būti tobulu pavyzdžiu. Ypač efektyvų ugdomąjį rezultatą gali turėti procesas, kai vaikai, matydami problemų sprendimus, mato ir skirtumą tarp noro bei realybės.

Intymumas ir gėdos jausmas

Apie intymumą šeimoje vaikas mokosi per visą gyvenimą. Kūdikystėje jis buvo glostomas ir prižiūrimas. Vaikystėje jis miega tėvų lovoje arba palydi tėvus į vonią. Nepaisant šio nešališkumo, vaikui augant, kyla abejonių, ar tėvų ir vaiko intymumas nėra per didelis. Negalima peržengti ribų arba pažeisti privatumo. Gerbkite vaiko gėdos jausmą. Šis gėdos jausmas nėra manieringas ar sukaustytas. Jis parodo, kokie su kūnu susiję veiksmai (pvz., ėjimas į tualetą ar maudymasis po dušu) yra vieši, o kurie - privatūs. Tokie jausmai sukuria intymią aplinką ir suteikia vaikui apsaugą. Viena vertus, vaikas gali atsiriboti nuo kitų, kita vertus, jis prisitaiko prie visuomenėje vyraujančių socialinių normų.

Vaiko atsiribojimas ir ribų rodymas didėja vaikui augant. Taip jie kuria savo privatumą. Vaikai išmoksta, kad privatumas – tai kiekvieno teisė ir galimybė nustatyti ribas.

Švietimas apie vaisingumą, dauginimąsi ir kontracepciją

Šešerių ar septynerių metų vaikai dažniausiai gali paaiškinti fizinį moterų ir vyrų skirtumą. Jie žino, kad moterys turi vulvą, o vyrai - varpą. Jie dažniausiai tik šiek tiek vėliau supranta ryšį tarp pastojimo ir nėštumo. Vaikai mano, kad suaugusieji turi lytinių santykių tik tada, kai nori vaiko. Ryšys tarp seksualumo ir geismo dažniausiai nuo jų lieka nuslėptas, nes dažniausiai tėvams lengviau juos šviesti dauginimosi tema. Švietimas apie vaisingumą, dauginimąsi ir kontracepciją turėtų vykti dar prieš lytinio brendimo pradžią.

Kai kurioms mergaitėms menstruacijos gali prasidėti nuo devynerių iki dešimties metų. Daugeliui mergaičių pirmosios mėnesinės prasideda be jokio diskomforto, jos būna netikėtos. Paaiškinkite vaikui, kas vyksta organizme, ko nuo šiol tikėtis ir kaip šioje situacijoje elgtis.

Žiniasklaidos vaidmuo

Vaikai vis dažniau susiduria su žiniasklaida: dažniau žiūri televizorių, skaito žurnalus ir knygas ar naršo internete. Jeigu tėvai negali užkirsti tam kelio, vaikai susiduria su įvairiausiais vaizdais ir informacija apie seksualumą. Vaikai nesupranta daugumos seksualinių užuominų filmuose ar reklaminiuose plakatuose, jie dažniausiai pastebi, kad vaizdavimas yra susijęs su seksu. Jiems gali kilti klausimų ar susierzinimo. Jūs, kaip tėvai, turėtumėte atkreipti ypatingą dėmesį į vaikų žiniasklaidos naudojimą. Neigiamas reiškinys yra tas, kad pirmasis kontaktas su pornografine medžiaga įvyksta dar ankstyvame amžiuje. Filmai dažnai dalijami mobiliuoju telefonu ir kartu žiūrimi mokyklos kieme ar mokykliniame autobuse. To neįmanoma išvengti. Todėl labai didelę reikšmę turi amžių atitinkantis ir visapusiškas vaikų švietimas.

Seksualinis smurtas

Tėvai neturėtų pamiršti seksualinio smurto prieš vaikus problemos. Tokiu atveju svarbiausia yra užkirsti kelią panikai. Vaikai turėtų išmokti pažinti savo ribas, pasakyti „Ne!“ ir prašyti pagalbos bei palaikymo kritiniu atveju. Seksualiniai išpuoliai – tai seksualiniai veiksmai, kuriais masiškai ir (arba) tyčia pažeidžiamos vaiko asmeninės ribos. Tokie veiksmai prasideda nuo slapto prisilietimo, žvilgsnio ar pastabų, paskui tęsiasi liečiant vaikų krūtinę, sėdmenis ar lytinius organus. Vaikų spaudimas liesti ar žiūrėti į suaugusiuosius ar jaunuolius, kai jie žiūri pornografiją arba masturbuojasi, taip pat laikoma seksualine prievarta. Ypatingai sunkiomis formomis laikomi bandyti arba įvykdyti oraliniai, vaginaliniai arba analiniai išprievartavimai. Reikėtų suvokti, kad seksualinė prievarta prieš vaikus dažniausiai nėra atsitiktinė, o kruopščiai suplanuota. Nusikaltėlis užmezga santykius su vaiku, dažnai ir su tėvais, neretai per ilgesnį laiką. Seksualinė prievarta dažnai vyksta šeimoje ir pažįstamų rate, todėl asmenys, esantys už šios aplinkos ribų, ypač svarbūs vaikams, kad jie galėtų prašyti pagalbos kritiniu atveju. Dažniausiai tai prasideda nuo nedidelių išpuolių ir grasinimų, norint pamatyti, ar vaikas tyli. Tėvams būna dažnai sunku kalbėti apie seksualinį smurtą. Vaikas turi būti apsaugotas jo negąsdinant.

Seksualinį smurtą patyrusių vaikų elgesys labai skiriasi priklausomai nuo jų amžiaus ir asmenybės. Nedaug vaikų tiesiai šviesiai pasako patyrę seksualinį smurtą, jie linkę daryti užuominas, nes nežino tinkamų žodžių apibūdinti tai, kas nutiko. Būtent todėl užuominos dažnai nėra teisingai suprantamos. Turėtumėte žinoti, kad vaikai seksualinės prievartos patys nesugalvoja.